Kukurūzų augalų apsauga – piktžolių, vakarinio šakninuko ir kukurūzinio ugniuko naikinimas

Kukurūzų, kaip pasėlių, pranašumas yra mažiausias augalų apsaugos intensyvumas, palyginti su panašiomis kultūromis. Visų pirma tai reiškia, kad vykdant tiesioginę kukurūzų augalų apsaugą, dažniausiai pakanka kovoti su piktžolėmis ir kukurūziniu ugniuku, o augalų apsaugos produktų galima net nenaudoti.

Piktžolių naikinimas auginant kukurūzus

Piktžolių naikinimas yra labai svarbus kukurūzų apsaugos veiksnys (Nuotrauka: stock.adobe.com – Countrypixel)

Insekticidų ir fungicidų naudojimas (išskyrus beicavimą) vaidina nedidelį vaidmenį saugant kukurūzų pasėlius. Kita vertus, tinkama piktžolių kontrolė yra labai svarbus gero derliaus veiksnys. Galimi piktžolių naikinimo būdai: mechaninės priemonės (apkasimas arba akėjimas) arba cheminės priemonės naudojant herbicidus.

Pradiniame brandos tarpsnyje kukurūzai yra labai jautrūs piktžolių konkurencijai. Kukurūzams reikia šilumos, todėl žema temperatūra pavasarį gali sulėtinti jų augimą. Siekiant užtikrinti, kad augalai turėtų pakankamai vandens, maistinių medžiagų ir šviesos, šiuo laikotarpiu piktžolių konkurencija turėtų būti kiek įmanoma apribota.

Tinkama piktžolių kontrolė leidžia pasėliams tinkamai įsišaknyti. Ankstyvosiose kukurūzų brandos tarpsniuose vieną ar du kartus paskleisti herbicidus pakanka, kad būtų pašalinta piktžolių konkurencija dėl eilių dangos. Kukurūzų apsaugai siūlomas platus herbicidų asortimentas. Jie turėtų būti parinkti pagal vyraujančias piktžolių rūšis, orą ir dirvožemio tipą.

Uždengus eiles, naikinti būtina tik piktžoles, kurios gali praaugti kukurūzus. Labai retai, esant labai nepalankioms oro sąlygoms, gali tekti naudoti fungicidus.

Kukurūzų kenkėjų naikinimas

Ichneumonai (Ichneumonidae) prieš kukurūzinį ugniuką

Pastaraisiais metais padaugėjo kukurūzų kenkėjų. Visiems žinoma, kad kukurūzinis ugniukas yra vienas pavojingiausių ir pridaro daug žalos. Atpažinti kukurūzinį ugniuką nėra sunku. Pirmoji šios pilkai rudos kandies daroma žala – nulinkę arba nulūžę kukurūzų ūgliai. Kukurūzinio ugniuko lervos prasiskverbia pro kukurūzų augalo stiebus, palikdamos juos tuščiavidurius. Dėl to jauni kukurūzų augalai sulinksta. Maitinimosi vietos taip pat gali būti užsikrėstos patogeniniais grybais, kurie daro papildomą žalą. Dėl kukurūzinių ugniukų daromos žalos derliaus nuostoliai gali siekti 50%.

Kukurūzinių ugniukų kontrolė gali būti vykdoma biologiškai naudojant vabzdį Trichogramma. Tai gana populiarus būdas, vis plačiau prieinami biopreparatai, kuriuose yra gyvų lervų ir lėliukių. Jo lervos parazituoja ant kukurūzinio ugniuko kiaušinėlių, juos naikindamos. Dėl biologinių metodų dažnai galima atsisakyti chemikalų naudojimo auginant kukurūzus.

Vabzdys gali būti įveistas rankomis uždedant biologiškai skaidžias žymes ant plantacijos arba lašinant preparatą biriu pavidalu iš oro, dažniausiai naudojant giroplanus ar dronus. Veiksmas turi būti kartojamas du ar tris kartus. Kadangi toks kenkėjų kontrolės būdas yra brangus ir reikalaujantis daug darbo, šis metodas daugiausia taikomas grūdiniams kukurūzams, o kiek mažiau – kukurūzams biodujoms ar silosui. Esant labai dideliam kukurūzinio ugniuko kiekiui, reikėtų pagalvoti apie insekticidų naudojimą.

„Importuotas“ kenkėjas – kukurūzų šakniastiebių naikinimas nematodais

Kitas vertas paminėti kukurūzų kenkėjas yra vakarinis šakninukas – didelis invazinis vabalas iš šakninukų genties, kilęs iš JAV. Šis nerimą keliantis kenkėjas mūsų šalyje nuolat plinta jau keletą metų. Lenkijoje vakarinis šakninukas labiausiai matomas šalies pietuose, tačiau pamažu migruoja į šiaurę ir tampa itin kenksmingu vabzdžiu. Vakarinio šakninuko lervos kenkia augalams, maitindamosi šaknimis. Dėl to kukurūzų augalai praranda stabilumą ir pradeda linkti. Dėl šaknų pažeidimo sutrinka vandens ir maisto medžiagų pasisavinimas ir transportavimas.

Vakarinio šakninuko plitimo galima išvengti taikant tinkamas prevencines priemones. Taip pat galima naudoti biologinius metodus. Natūralus vakarinio šakninuko priešas yra nematodas, kuris parazituoja vakarinio šakninuko lervose, jas naikindamas.

Sveikos auginimo vietos prevencija

Be tiesioginių apsaugos priemonių, tokių kaip herbicidai ir kenkėjų kontrolė, prevencinės priemonės taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant sveiką kukurūzų derlių:

• Sėklų beicavimas apsaugo nuo ligų, kenksmingų dirvožemio organizmų ir kenkėjų paukščių atsiradimo.
• Plati sėjomaina (kukurūzų sėjomaina su kitais augalais) sumažina kenkėjų daromą poveikį.
• Optimalus sėjos vietos paruošimas skatina gerą jaunų augalų vystymąsi. Tinkami žemės ūkio metodai taip pat padeda apriboti galimų infekcijų šaltinius. Reikėtų vengti prastos dirvožemio struktūros ar uždumblėjimo. Ši veikla gali būti tinkama prevencija nuo fuzariozės infekcijos ir taip optimaliai papildyti beicų naudojimą, kuris neužtikrina visiškos apsaugos nuo ligų atsiradimo.
• Tinkamiausios sėjos datos parinkimas
• Tinkamiausios kukurūzų veislės parinkimas (atsižvelgiant į vietą ir pan.) orientuojantis į mažai jautrias ligoms veisles.
• Venkite mechaninių kukurūzų sėklų ir augalų pažeidimų.
• Poreikius atitinkantis pasėlių tręšimas.
• Kruopštus pasėlių likučių susmulkinimas ir arimas padeda sunaikinti kukurūzinio ugniuko lervas.