Kukurūzų auginimo vietos parinkimas

Nepaisant nedidelių reikalavimų kukurūzų dirvai, būtina rasti idealią vietą jų auginimui (nuotrauka: stock.adobe.com – Thierry RYO)

Apskritai, kukurūzai nėra labai reiklūs sėjos vietai. Tačiau norint nustatyti tinkamiausią vietą kukurūzams auginti, reikia atsižvelgti į dirvožemio, klimato ir oro sąlygas. Yra vietų, kurios šiam augalui auginti mažiau arba visai netinkamos. Pavyzdžiui, dirvožemiai, kurie negali palaikyti tinkamo įsišaknijimo, nes nepakanka aprūpinimo maistinėmis medžiagomis ir vandeniu. Taip pat nerekomenduojama jų auginti kompaktiškose, linkusiose užmirkti dirvose, nes tokia žemė pavasarį nepakankamai greitai įšyla.

Ideali dirva kukurūzams auginti

Dirvožemio struktūra ir kokybė

Auginant kukurūzus, dirvožemio tipas yra mažiau svarbus. Svarbu, kad dirvožemio struktūra būtų tinkamai parinkta ir paruošta. Kadangi kukurūzų augalai jautriai reaguoja į dirvožemio suspaudimą, vienoda, palanki dirvožemio struktūra yra būtina gilaus įsišaknijimo sąlyga. Tai užtikrina gerą vandens ir maistinių medžiagų pasisavinimą. Tai taip pat yra greito dirvožemio įšilimo sąlyga. Kadangi kukurūzai yra šilumą mėgstantis atogrąžų augalas, pavasarį dirva turi greitai įšilti. Tokiomis sąlygomis galima pasiekti greitą daigumą, vienodą augimą lauke ir greitą pradinį vystymąsi.

Per didelis dirvožemio tankinimas sukelia deguonies trūkumą. Taip pat kyla su erozija, dumblėjimu ir ribotu šaknų augimu susijusių problemų. Nutrūksta ir požeminio vandens kilimo procesas. To pasekmė – maistinių medžiagų trūkumas ir su tuo susijęs augimo sulėtėjimas bei lapų spalvos pasikeitimas. Tai savo ruožtu neišvengiamai lemia pastebimus derliaus nuostolius.

Priemonės, užkertančios kelią dirvožemio sutankinimui

• ​gilus pagrindo purenimas
• tinkami mašinų ratai ir padangos
• didesnis humuso kiekis:
  • auginant tarpines kultūras
  • reguliuojant pH
  • tręšiant organinėmis trąšomis

Be to, svarbu pasirinkti dirvožemio tipą, kuriame būtų pakankamai maistinių medžiagų ir vandens. Pavyzdžiui, nors lengvos dirvos greičiau įšyla, jos yra jautresnės vandens trūkumui. Kita vertus, sunkios dirvos lėtai įšyla ir greičiau susidaro pluta. Ideali dirva sėkmingam kukurūzų auginimui yra:

• nesutankinta
• laisva
• trapi.

Temperatūra ir klimatas

​Tinkamos temperatūros pasiekimas lemia patikimą augalų augimą. Augalų dygimui būtina bent 8-10°C dirvos temperatūra. Jei pradinėje vystymosi fazėje temperatūra nukrenta žemiau 10°C tik kelias dienas, tai lemia chlorotinius lapų spalvos pakitimus ir augimo sulėtėjimą. Taip pat 4–6 lapų stadijoje žema temperatūra sukelia augalų stresą. Kadangi šiuo laikotarpiu susiformuoja pagrindiniai pasėlių komponentai (pvz., lapų skaičius, šluotelės, burbuolės ir kt.), per žema temperatūra sutrikdo tinkamą vystymąsi. Neigiamas poveikis išryškėja tik vėlesniuose brandos etapuose. Apytiksliai 30°C temperatūra yra optimali atitinkamiems fiziologiniams procesams.

Vandens trūkumas kukurūzų žydėjimo laikotarpiu gali riboti augalų augimą ir sutrikdyti burbuolių vystymąsi. Be per žemų temperatūrų, derlių neigiamai veikia ir šilumos stresas kartu su maža oro drėgme žydėjimo laikotarpiu. Dėl to sumažėja žiedadulkių vaisingumas ir net jų sterilumas.nością powietrza w okresie kwitnienia. Prowadzi to do zmniejszenia płodności ziaren pyłku, a nawet do jego sterylności.

Jei rudenį būna ankstyvos šalnos, vegetacija slopinama. Kadangi tai taip pat reiškia brandos proceso pabaigą, kukurūzų augalai apmiršta.

Todėl reikėtų atsižvelgti į šiuos vietos veiksnius:

• ​Tinkamą maisto medžiagų tiekimą ir tinkamą temperatūrą atskiruose brandos tarpsniuose
• Pakankamai greitą vietos įšilimą pavasarį
• Pakankamą vandens kiekį, nes vegetacijos sezono metu iškrenta pakankamai kritulių